Sekminės ir balandis
Apie Šv. Dvasios balandžio atsiradimą Sekminių įvykio kompozicijose
SEKMINĖS
Darius Žukauskas
5/23/20211 min read
Šv. Dvasios atsiuntimą, 50-ąją dieną po Šv. Velykų, keliant į artimiausią sekmadienį, tapo įprasta švęsti tik apie 400-uosius metus.
Meno kūriniuose vaizduojama Šv. Dvasia, ant apaštalų ir Marijos (tuo pat ir visų Bažnyčios narių personifikacijos) nusileidžianti ugnies liežuvių pavidalu.
Tačiau kompozicijose taip pat labai dažnai matome balandį, kurio Biblija šiame įvykyje neminimi. Tad kodėl jis vaizduojamas?
Balandis - pagrindinis Šv. Dvasios simbolis, oficialiai patvirtintas 536 m. Konstantinopolio susirinkime, tačiau dailėje naudotas nuo pat III a. - katakombų laikų. Pirmiausia atsirado Jėzaus krikšto scenose, grindžiant tiesioginiu bibliniu pasakojimu. Seniausieji kūriniai, perteikę Šv. Dvasios atsiuntimo įvykį, datuojami tik VI amžiumi. Balandžio atsiradimui pagrindą suteikė abiejų įvykių sugretinimas ankstyvųjų teologų darbuose. "Šventoji dvasia ugnimi ant apaštalų nusileido, tarsi balandis ant Viešpaties", - dar III amžiuje rašyta "Liber de rebaptismate" traktate. Būtent toks vizualus sugretinimas sąlygojo šio Šv. Dvasios simbolio universalų naudojimą.
