Search
  • Darius Žukauskas

Šv. Krispinas. Apie tai, ką jis veikė dienom, o ką naktim ir kaip tapo "kankinimų ekspertu".



Krispinas kartu su broliu Krispinijonu (jį šiandienos paveikslo dailininkas “pamiršo” nutapyti, o galbūt jam per daug įtartinai atrodė šių brolių vardų panašumas) drąsiai gali būti pavadinti kankinimų ir egzekucijų ekspertais. Įdomu, kaip jie tokiais tapo?


Broliai gyveno III a., buvo išskirtinės kilmės romėnai, iškeliavę krikščioniškoms misijoms į Galiją ir apsistoję Suesono mieste (100 km į šiaurę nuo Paryžiaus), kur, kaip sakoma jų legendoje, dienomis skelbė Evangeliją, o naktimis gamino batus. Taip sugebėjo išlaikyti ne tik save, bet ir remti vargšus. Įsivaizduokite, ateinate pas batsiuvį, besirūpinantį ne tik jūsų fiziniu komfortu, bet taip pat siūlantį komfortišką gyvenimą amžinybėje. Argi iš jo nepirktumėt? Kita vertus galbūt batsiuviai taip gerai atlikdavo savo darbą, kad klientams kildavo klausimas “O kaip čia taip?” ir tada jau laikykitės. Žinoma, anuomet tokia veikla buvo pastebėta ir už evangelijos skelbimą apie 286 m. buvo nužudyti. 6 a. jų kapo vietoje pastatyta bažnyčia, vėliau šventieji paskelbti batsiuvių, odininkų ir balninkų globėjais, įtraukti į liturginių švenčių kalendorių.


Neįdentifikuotos batsiuvių draugijos užsakymu 1823 m. buvo nutapytas šv. Krispiną vaizduojantis paveikslas, dabar esantis mūsų muziejaus ekspozicijoje. Be paties šventojo atvaizdo kompozicijoje dar labai svarbus detaliai atspindėtas batsiuvio įrankių arsenalas. Jis turėjo traukti šios profesijos atstovų akį ir priminti apie šventojo amatą. Kūrinyje taip pat matome nuorodų į evangelijos skelbimą ir maldos svarbą batsiuvio kasdienybėje, išreikštus evangelijos knyga, mediniu krucifiksu ir klupėjimu. Pro durų slenkstį atsiveria lauko žaluma ir ant laužo kaitinamas didžiulis katilas, kuris mus nuveda prie šventųjų mirties aplinkybių.


Iš visos eilės kankinimų, siekiant palaužti brolių tikėjimą, paveiksle pasirinktas tik vienas, bet apie juos nuo pradžios. Pirmiausia buvo bandoma Krispiną ir Krispinijončą surišti ir sumušti lazdomis, nuplakti, po nagais kišti ylas, bet visi šių kankinimų įrankiai sužalodavo tik pačius kankintojus. Brolius įmetus į upę su girnomis ant kaklų, jiems pavyko išplaukti. Įkėlus į lydytą šviną, vienas lašas apakino patį budelį. Metant į vaško, dervos ir aliejaus mišinį, juos ištraukė angelas. Galiausiai jie buvo paprasčiausiai nukirsdinti.


Dieną prieš mirtį, apie tokį likimą jiems pranešė vizijoje pasirodęs angelas, kuris taip pat atrado vietą mūsų paveikslo kompozicijoje. Debesų apsuptas angelas Krispinui ant galvos deda žaliuojantį vainiką - amžinojo gyvenimo ir pergalės simbolį.


Šv. Krispino ir Krispinijono gerbimo praktika nusmuko po Vatikano II susirinkimo XX a. vidurio. Sudvejojus brolių legendos istoriškumu, jų minėjimas buvo išbrauktas iš katalikų liturginio kalendoriaus.


***

Nežinomas Lietuvos dailininkas

ŠV. KRISPINAS

1823. Drobė, aliejus. 82x83

21 views0 comments

Recent Posts

See All