Search
  • Darius Žukauskas

Apie šv. Ignacą Lojolą, šarvus į sutaną iškeitusį

Updated: Aug 5





Karys, fizinius mūšio laukus iškeitęs į dvasinius, pakeitęs gyvenimo būdą, reabilitacijos metais, po to kai buvo stipriai sužeistas mūšyje. Sakoma, kad įkvėpimas eiti nauja kryptimi apėmė dėl dviejų knygų - “Jėzaus gyvenimas” ir “Aukso legenda”. Prie to prisidėjo ir patvirtinimą suteikė jam vizijoje pasirodžiusi Švč. M. Marija. Svarbia naujos kasdienybės dalimi jam tapo dvasinis dienoraštis - 300 psl. sąsiuvinis.


Pasveikęs ryžosi, pagal to meto įprastą praktiką, gyvenimo išpažinčiai ir piligrimystei į Šventąją žemę, ginklus ir šarvus paliko prie Dievo Motinos paveikslo. Visgi kelionę atidėjo, o vietoj to 11 mėnesių praleido gyvendamas asketiškai be jokių patogumų, nuolatinėje atgailoje dėl nešvarios praeities. Vietoje drabužių vilkėjo maišą, mėsą valgė tik sekmadieniais, atsisakė alkoholio, kūno priežiūros, nesikerpant plaukų ir nagų. Maldoje praleisdavo ilgas valandas, dalį jų atokiame urve. Šiuo laiku, galbūt į minėtą sąsiuvinį, pradėjo rašyti žymiąsias “Dvasines pratybas”, kurias pats praktikavo visą likusį gyvenimą, tuo sekė vėliau jo įsteigtos Jėzaus draugijos nariai, bei didieji šventieji mistikai. Pratybos tikinčiųjų tarpe išlieka aktualios ir šiandien.





Būtent šis Ignaco gyvenimo etapas užkoduotas nuostabiame medžio reljefe, kuris iki XIX a. pr. puošė Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Šventasis pavaizduotas oloje, suklupęs ir rašantis “Dvasines pratybas”, priešais jį pasirodžiusios Marijos užtarime. Kūrinys - anachroniškas. Prie kojų padėtas šalmas byloja apie paliktą praeitį, o jėzuitiška sutana pranašauja būsimą garbingą ordino įkūrėjo ateitį.







*kitaip sakant Jėzuitų vienuolinis ordinas, kurio steigėju yra Ignacas. Ordinas turėjo didžiulę reikšmę atnaujinant katalikybę ir kovoje su protestantizmu.

8 views0 comments

Recent Posts

See All