Šv. Pilypas ir P. Smuglevičiaus pasirinkimai

ŠVENTIEJI

Darius Žukauskas, Rima Valinčiūtė-Varnė

5/3/20212 min read

Šią savaitę mus įkvepia Pranciškaus Smuglevičiaus (1745-1807) paveikslas „Šv. Pilypas“ (Vilniaus arkikatedrą puošiančio paveikslo „mažasis brolis dvynys“)

Pranciškus Smuglevičius (1745–1807) – žymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas, vienas iš šio stiliaus pradininkų Europoje. P. Smuglevičius dailės amato mokėsi pas tėvą Luką Smuglevičių, vėliau Simono Čechavičiaus dirbtuvėse. 1763–1784 m. jis studijavo ir kūrė Romoje, vėliau Varšuvoje. Nuo 1795 m. P. Smuglevičius gyveno Vilniuje, kur vadovavo Piešimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete. Nemažą dalį tapytojo palikimo sudaro religinė tapyba ir paveikslai bažnyčioms. Vertingiausi jo darbai 1785 m. papuošė Vilniaus katedrą. Tarp 12 apaštalų atvaizdų yra ir visafigūris „Šv. Pilypas Apaštalas“, kurio sumažinta kopija yra Kauno arkivyskupijos muziejuje.

Apaštalas Pilypas, penktasis iš apaštalų dvyliktuko, kilo iš Betsaidos – Petro ir Andriejaus gimtojo miesto. Pašauktas Jėzaus tarp pirmųjų mokinių ir tuojau pat taręs “ateik ir pamatysi” „tą, apie kurį rašė Mozė ir pranašai“ (Jn 1, 45) Baltramiejui iš Kanos. Jo vardas graikiškos kilmės ir jis pats, panašu, turėjęs ryšių su graikais, nes keletas jų, Pilypui tarpininkaujant, norėjo susitikti su Jėzumi (Jn 12, 21-23). Tai mokinys duonos padauginimo stebuklo metu su pesimistiškai tvirtinęs, kad turimų 200 denarų (200 dienų atlyginimo) nepakaks (Jn 6, 7), vėliau prašęs Jėzaus „parodyk Tėvą, ir mums bus gana“ (Jn 14, 8. Taigi, jei 4 evangelistai apie apaštalą daug nepasakė, jo biografiją ėmėsi „pildyti“ vėlesnių laikų krikščionys, nevengiant abejotino autentiškumo pasakojimų, taip pat tapatinimo su Pilypu Evangelistu.

Viduramžiais labiausiai paplito ir Pilypo atvaizdų ikonografijoje įsitvirtino du legendiniai įvykiai:

  • drakono išvarymas iš miesto, kartu su ligonių pagydimu ir mirusiųjų prikėlimu;

  • kankinystė ir mirtis ant kryžiaus Hierapolyje.

Iš šių įvykių pasiskolinti atributai apaštalo portretuose naudoti dažniausiai, kur kas rečiau taikyti, Biblinį pagrindą turėję, duonos kepaliukai. Dėl sąsajų su duona, šventasis tituluotas konditerių globėju.

P. Smuglevičius KA muziejaus kūrinyje nutapė 87-erių sulaukusį Pilypą ir panaudojo tik vieną atributą - kryžių. Ar tik dėl to, kad sekė populiariu P.P. Rubenso pirmavaizdžiu? O gal drakonas klasikui nebuvo pakankamai racionalus pasirinkimas?

Pranciškus SMUGLEVIČIUS (1745–1807)
ŠV. PILYPAS APAŠTALAS
XVIII a. pab.–XIX a. I ketv.
Drobė, aliejus